pažadinti

pažãdinti (-yti; Q35,658) Rtr, KŽ, DŽ¹ 1. tr. D.Pošk, S.Dauk, N, M, L, LL149, NdŽ pabudinti, iš miego prikelti: Miegtantį pažãdink, kad atsikeltum J. Kiek aš miegojau, atejo tėvelis i pažãdino Krt. Jei kas ateis, pažãdysi mane Pns. Vakar mane pažadino prieš pirmuosius gaidžius Lnkv. Dieną miega taip kietai, kad sunku pažadinti Blv. Jau rytmetys, pažãdino tas senelis atejęs, sako: – Kelk, jau čėsas Žr. Liuobės, ka užeis tokios aldros (audros), tėvalis visus pažãdins, bijosam, ka neįtrenktų End. Šeimininkas ateis i pažãdins: – Nu, mergos, kelkiat, reik kulti Rt. Atsikels pats ūkininkas, pažãdys kokiose keturiose, iškulsi reją Sd. Išeis karvių milžti, piemenį pažãdins – mažai miego Lpl. Lig devynių verpsi, ryto metą pažãdins a trijos, a keturios Krt. Aš užsnūsiu, tos varnos muni pažãdins Yl. Kartais atsiklaupsi pri lovos poterų kalbėti i pažãdins rytmetė[je] bepotarėjant Kl. Tėvas, į laukus išeidamas, pažãdins muni pusryčio virti Varn. Kaip čia buvo, ka šią naktį nėkas nepažãdino munęs Trk. Cit, dar vaiką man pažãdinsi Paį. Prašysu tėvuką, ka pažãdintų [į grybus] Žlb. Prisriša kokias tę raikštes – kap arklys toliau kur eis, ka pažãdytų [naktigonį] Dg. Aš kėliau rytelį nepažãdyta, aš dirbau darbelį neparagyta (d.) VšR. Valios mergelė ilgai migdyta, lig pusrytėlių nepažadinta LTR(Grv). | prk.: Praeities gilų miegą kas pažadint galėtų? Mair. Šių žmonių energija, šviesus optimistiškas žvilgsnis į ateitį pažadina Virpšą iš apatijos rš. Viešpats, jūsų Dievas, pažadins jums pranašą iš jūsų brolių tarpo SkvApD3,22. Tai tas brolis turi imti mirusiojo moterį ir pažadinti savo broliui ainiją SkvLuk20,28. Žolę pažadina gaivi rasa rš. ^ Maži šuneliai ir didžius pažadina VP29. Tinginį paragink, miegūstą pažadink LMD(Rs). Kad pažãdys, nebišmiegosi, kad pradės piršti, kraitį nebsuklosi Klp.

pažãdinamai adv.; D.Pošk. | refl. tr. NdŽ: Ana nuejo purmoną pasižãdino, sako, a tu negalėtumi muni nuvežti į Varnius Všv. ║ refl. pabusti: O nedėlės rytą liūb pasižãdins tas tatai senis Als.

2. tr. išjudinti, priversti veikti (mechanizmą): Laikrodį sustabdė an tų valandų, kur mirė, sustabdo, i po metų tik bepažãdina, po metinių apent pajunga Plt. 3. tr. DŽ, NdŽ prk. padaryti veiklesnį, labiau juntamą, sukelti: Senovės žmonių tikėjimu, juokas turėjęs nepaprastos galios numarinti žiemą ir pažadinti pavasario gimimą rš. Vėjas pietys mums pavasario kvapą štai skleidžia atpūtęs šalčiui bauginti, o žmogui jis mintį pažadina linksmą S.Čiurl. Jo (B.Sruogos) paskaitoje – jokių specialių pastangų sudominti ar uždegti, ar pažadinti smalsumą rš. Tokį pažadinęs gailesį turi dar turėti tvirtą viltį Pron. Menas, pažadinęs jausmus, priverčia susimąstyti rš. Tylus ratelio burzgimas it muzika jo galvoje pažadina visokiausius sumanymus, drąsiausias svajones J.Mik. Smertis teipojaus pažadina mumis ant darymo pakūtos P. | refl. NdŽ. 4. tr. SD¹213, Sut pašaukti, pakviesti: Motina jo ir broliai jo stovėjo ore (lauke) norėdami pažadint jį BtMt12,46. Ir ižsiuntė tarnus savo pažadint pakviestųjų ant svodbos, bet anys nenorėjo ateit Ch¹Mt22,3. Užėjo tada ant kalno ir pažadino savęsp, kurių norėjo, o anys jop atėjo Ch¹Mr3,13. Pažadino prieš mane meto, tai yra suvadino visas valandas, dienas, mėnesius SPI28. Pažãdino jaunikio vyriausias vedys ir tarė jam: – Kiekvienas žmogus pirm gerą vyną padest DP68. 5. tr. Q35,658, N, NdŽ, Jon, Blnk, Ut raminamai, meiliai pakalbinti (ppr. kūdikį): Pažãdinti kūdikį K. Pažãdink dažniau vaiką – ir pradės kalbėt Ds. Kai kas pažãdina, labai gražiai juokias Ps. Pažãdink vaiką, kad neverktų Mlt. | refl. K. ║ prakalbinti: Kaip ją pažãdyste, taip ji kalba Krk. ║ Grž pameilinti, pagerinti (šunį): Mūsų Margio svetimas nepažãdys Stč. ║ paraginti, įkalbėti: Mane pažãdino šitam kailį išlupt Paį. Kad kas pažãdintų, gal ir valgytau Al. 6. intr. pažadėti: Pažadino paketino mañ’ vaiskelin duoti (d.) Rš. \ žadinti; apžadinti; atžadinti; dasižadinti; įžadinti; išžadinti; nužadinti; pažadinti; peržadinti; pražadinti; prižadinti; sužadinti; užžadinti